Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiojo plano pakeitimas

Rengiamas aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas koreguojant esamą Kauno miesto teritorijos aukštybinių pastatų išdėstymo planą, kuris yra patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 1 d. Sprendimu Nr. T-69.

Šiuo metu galiojantis aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas

Aukštybinis pastatas – tai statinys, kurio aukštis nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausio taško bendruoju atveju yra lygus ar viršija 30 m, išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba nustatė kitą aukštybinio pastato aukštį, tačiau visais atvejais pastatas, kurio aukštis 30 ir daugiau metrų, yra laikomas aukštybiniu (pagal LR Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 5 d. Įsakymas Nr. D1-246).

Atlikta esamos padėties analizė ir šiuo metu rengiama aukštybinių pastatų išdėstymo koncepcija.

  ESAMA BŪKLĖ

• Aiškinamasis raštas

• Brėžiniai

• Vertingi apžvalgos taškai

Esminis korektūros ir patvirtinto aukštybinių pastatų specialiojo plano skirtumas – siūlymas reglamentuoti pastatų aukštį miesto periferinėse dalyse iki 50 m, akcentuojant miesto centrinės dalies plėtrą statiniais iki 80 - 100 m aukščio.

1 schema

Koncepcijos matmenys (3 punktai)

1. Šiaurės vakarų, šiaurės, šiaurės rytų kryptimi nuo miesto centro, Aleksote aukštybinių pastatų iki 50 m statybą nereglamentuoti.

Daugiaaukštės bei aukštybinės (iki 50 m) gyvenamosios, komercinės ir pramonės teritorijos Kauno miesto žemėlapyje telkiasi į gana apibrėžtas zonas šiaurėje, šiaurės rytų dalyje, Šilainių gyvenamajame rajone, Aleksote. Jose vyrauja laisvo planavimo, pramonės ar neaiškaus užstatymo morfotipas. Aukštybinė statyba (aukščio limitas 50 m) šiose teritorijose neigiamo poveikio urbanistiniam audiniui ar miestovaizdžiui nepadarytų ir vizualine tarša miesto atžvilgiu netaptų.

Šiaurinės, šiaurės rytų miesto dalies bei Šilainių siluetas pirmiausiai apžvelgiamas judant greitkeliu Kaunas-Vilnius. Nuo šios ašies neatsiveria vertingųjų miesto panoramų todėl ,,nepavojinga‘‘ apžvalgos kryptimi atsiradę vertikalūs akcentai jau esamame vaizde tik sustiprintų miesto įvaizdį, paįvairintų monolitinės statybos siluetą.

2. Sodybinio užstatymo teritorijose, kultūros vertybių apsaugos zonose, miesto centre (Senamiestyje ir Naujamiestyje) aukštybinių statinių statyba negalima (žiūrėti 1 schemą).

Sodybinio užstatymo teritorijose aukštybinė statyba būtų nekontekstuali – svetimkūniai susiformavusioje struktūroje. Didelis kontrastas tarp žemaūgių ir aukštaūgių pastatų keltų įtampą architektūriniu aspektu, ardytų vyraujantį urbanistinį audinį ir gali daryti neigiamą poveikį socialiniai aplinkai.

3. Aukštybiniai pastatai – priemonė pabrėžti miesto centro plėtrą nauja kokybe ir išryškinti Kauno centrinės dalies Nemuno slėnyje erdvinę ir urbanistinę plėtrą. Paupio urbanizavimu siekiama apibrėžti suvokiamą upės erdvę ir priartinti koncentruotą miesto gyvenimą prie vandens.

Nemuno slėnyje, tarp H. ir O. Minkovskių gatvės ir Nemuno minimaliu atstumu nuo upės, numatoma aukštybinės statybos iki 80 - 100 m aukščio plėtra. Karaliaus Mindaugo prospekto užstatymas numatomas iki 30 m (žiūrėti 2 schemą ir pjūvį).

2 schema

3 schema. Pjūvis

Pjūvis per Nemuną ties ,,Pieno centro“ kompleksu lygiagrečiai Čiurlionio tiltui

Rengėjo kontaktai: UAB ,,Miesto planas“,  Spaustuvininkų g.  11-1, Kaunas
Tel. +370 37 202 643
evaldas@miestoplanas.lt

Projekto vadovas architektas  Evaldas Barzdžiukas
Architektė    Rūta Vėlavičiūtė

Kviečiame aktyviai įsijungti į diskusiją dėl aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto teritorijoje.

© 2010